Naujienos

Želdinių sodinimas ir tvorų tvėrimas nesilaikant nustatytos tvarkos sukelia konfliktus

Picture1

Kaip  išvengti savavališkų veiksmų ar ginčų su kaimyninių sklypų savininkais?

Gyvatvorę ar medžius  reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus  Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2022-01-20) patvirtintose Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse.

Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo. Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių – ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos, tačiau pažymėtina, kad šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse – iki 2 m aukščio.

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga – jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Rekomendacija: prieš sodinant želdinius pasitikrinti sklypo ribas ir susipažinti su

taisyklėmis.

 Picture2

Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas?

Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1–2 m, priskirtinos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o užtvaros, kurių aukštis 2–5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.), priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Tokie statiniai turi būti statomi nepažeidžiant besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų bei laikantis nustatytų reikalavimų.

Statybą leidžiantis dokumentas (SLD) statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį (užtvarą) privalomas, jei žemės sklypas patenka į bent vieną iš šių teritorijų: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją, esančią 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno      ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį (užtvarą) reikia, jei žemės sklypas yra bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Kada privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai

Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų (laisvos valstybinės  žemės patikėtinių) sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą (tvorą):

  1. Ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
  2. Prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos):

2.1. Jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);

2.2. Jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytoju, gavęs savininko ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytojo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą).“

Statant tvorą bendraturčių valdomame žemės sklype privaloma gauti visų šio žemės sklypo bendraturčių sutikimą, nepriklausomai nuo statomos tvoros parametrų ir vietos sklype.

Rekomendacija: prieš statant tvoras, pasitikrinti sklypo ribas ir pasitarti su savivaldybės

architektūros skyriaus specialistais.

 

Jums rūpimais klausimais visada galite kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Konsultavimo skyrių:

Konsultacijos telefonu +370 5 207 3333 teikiamos darbo dienomis:

  • Statybos ir teritorijų planavimo klausimais (rinktis „1“):

-        pirmadieniais – ketvirtadieniais – 8:00–12:00,

-        penktadieniais konsultacijos telefonu neteikiamos

  • Žemės naudojimo valstybinės priežiūros klausimais (rinktis „5“):

-        pirmadieniais – ketvirtadieniais – 8:00–12:00,

-        penktadieniais konsultacijos telefonu neteikiamos.

 

Pėsčiųjų žygis „Miško brolių takais“, skirtas Gedulo ir vilties dienai bei Tauro apygardos partizanų atminimui.

Misko-broliu-takais_A3

Birželio 14 d., šeštadienį, kviečiame dalyvauti patriotiniame pėsčiųjų žygyje „Miško brolių takais“, kuris skirtas Gedulo ir vilties dienai bei Tauro apygardos partizanų atminimui.

Renginį pradėsime 10 val. partizano Vytauto Balsio-Uosio gimtojoje sodyboje (Kluoniškių k. Zapyškio seniūnija, Kauno r.) pagerbdami tremtinių ir partizanų atminimą Šaulių sąjungos narių garbės salvėmis, muzikine programa.

Po iškilmių pradėsime žygį pėsčiomis iki Papiškių-Novos partizanų žeminės (~ 7 kilometrų atstumas). Čia bus pagerbtas miško brolių atminimas, apie partizanų bunkerių tyrimus papasakos archeologė Arijana Kotova, dalyviai bus vaišinami kareiviška koše.

Numatoma renginio pabaiga – 13.30 val. (daugiau…)

Dėl priemiesčio autobuso 157-ojo maršruto trasos

Informuojame, kad vykdant Kauno g. Ežerėlio m. remonto darbus nuo 2025 m. birželio 9 d., pirmadienio stotelė „Ežerėlio galinis punktas“ gražinama į senąją vietą Kauno g.

Iš Kauno autobusų stoties į Ežerėlio m. ir atgal autobusai važiuos įprasta trasa, toliau Ežerėlio m. nuo Miško g. ir S. Neries g. sankryžos: Miško g., Obuolių g., Kauno g., stotelė „Ežerėlio galinis punktas“.  Autobusai stos visose numatytose autobusų stotelėse, bei Miško g. laikinai įrengtoje stotelėje „Kauno g.“

Galimas autobusų vėlavimas.

Šis raštas gali būti skundžiamas savo pasirinkimu Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (Laisvės al. 36, LT-44240 Kaunas) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų administracinio teismo Kauno rūmams (A. Mickevičiaus g. 8A, LT-44312 Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.

Nuo 2025 m. birželio 9 d. pirmadienio pokyčiai priemiesčio autobuso 157-ajame maršrute Ežerėlio m.

marsrutas06

« Senesni įrašai