34 str. | Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas

34 straipsnis. Seniūnaičio teisės ir pareigos

KEISTA:

2016 06 28 įstatymu Nr. XII-2494 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-19345)

1. Seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose:

1) turi teisę tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybės institucijų sprendimų projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais;

2) dalyvauja svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;

3) dalyvauja pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijoje;

4) dalyvauja organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su savivaldybės tarybos nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais;

5) dalyvauja seniūnaičių sueigoje;

6) kalendoriniams metams pasibaigus per 2 mėnesius seniūnaitijos gyventojams pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams.

2. Seniūnaitis skatina gyventojus:

1) prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją, rūpintis aplinkos apsauga;

2) rūpintis labiausiai pažeidžiamais bendruomenės nariais (socialinę riziką patiriančiomis šeimomis, nepilnamečiais, vienais gyvenančiais asmenimis, neįgaliaisiais ir kt.);

KEISTA:

2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-649 (nuo 2018 07 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-16086)

3) organizuoti sveikatinimo, kultūros ir sporto renginius ir juose dalyvauti;

4) organizuoti bendruomenės saugumo užtikrinimo priemones ir jose dalyvauti;

5) puoselėti savo gyvenamosios vietovės materialųjį ir nematerialųjį paveldą.

3. NETEKO GALIOS:

2017 10 12 įstatymu Nr. XIII-677 (nuo 2018 01 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-16708)

PATVIRTINTA

Kauno rajono savivaldybės tarybos

2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. TS-479

 

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kauno rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Kauno rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) seniūnaičių sueigos (toliau – sueiga) ir išplėstinės seniūnaičių sueigos kompetenciją, organizavimo bei sprendimų priėmimo tvarką.

2. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

3. Seniūnaičiai Savivaldybės seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima sueigoje.

4. Sueiga yra Savivaldybės seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnaičių susirinkimas.

5. Išplėstinė seniūnaičių sueiga – seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kuriame sprendžiami Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyti klausimai.

6. Šiais Nuostatais privalo vadovautis Savivaldybės seniūnijų seniūnaičiai ir seniūnijų aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai, kurie išplėstinėje seniūnaičių sueigoje turi sprendimo priėmimo teisę.

7. Sueigos vyksta patalpose, kurias Savivaldybės administracijos seniūnijos neatlygintinai suteikia sueigoms ir išplėstinėms seniūnaičių sueigoms organizuoti.

8. Seniūnaičiai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, šiais Nuostatais, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) bei kitais teisės aktais.

9. Seniūnaičių veikla grindžiama kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.

10. Seniūnaičiai už savo veiklą atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS KOMPETENCIJA

11. Sueiga svarsto ir priima sprendimus dėl:

11.1. seniūnijos metinio veiklos plano projekto;

11.2. seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos;

11.3. Seniūnas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gali inicijuoti apklausą dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų. Seniūnas apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina Kauno rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

11.4. dėl kitų seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų teritorijų ar jų dalių bendruomenėms rūpimų klausimų.

 

III SKYRIUS

SENIŪNAIČIŲ SUEIGA

 

12. Pirmąją naujai išrinktų seniūnaičių sueigą organizuoja seniūnas per 15 dienų nuo galutinių seniūnaičių rinkimų rezultatų seniūnijoje patvirtinimo ir paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse. Sueigos yra viešos.

13. Apie pirmosios sueigos datą, laiką, vietą seniūno siūlomus svarstyti klausimus, seniūnas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sueigos praneša seniūnaičiams, taip pat paskelbia šią informaciją seniūnijos skelbimų lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje.

14. Pirmajam sueigos posėdžiui, kol bus išrinktas sueigos pirmininkas, pirmininkauja seniūnas.

15. Pradedant posėdį seniūnas skelbia naujai išrinktų seniūnaičių registraciją. Sueiga tęsiama, jei dalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų seniūnaičių. Jeigu nedalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų seniūnaičių, seniūnas nustato ir paskelbia pakartotinės sueigos datą. Kita sueiga turi būti sušaukta ne vėliau kaip per 15 dienų. Apie pakartotinai šaukiamą pirmąją sueigą informuojama Nuostatų 13 punkte nustatyta tvarka.

16. Pasibaigus registracijai seniūnas:

16.1. supažindina sueigos dalyvius su seniūnaičių rinkimų rezultatais;

16.2. supažindina sueigos dalyvius su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, šiais Nuostatais;

16.3. aptaria sueigos organizavimo tvarką;

16.4. aptaria sueigos pirmininko rinkimų eigą;

16.5. supažindina sueigos dalyvius su kitais aktualiais darbotvarkės klausimais.

17. Posėdžio darbotvarkę, į kurią privalomai įtraukiamas klausimas dėl sueigos pirmininko išrinkimo, sudaro seniūnas, tvirtina sueiga. Teisę siūlyti įtraukti į pirmojo posėdžio darbotvarkę svarstytinus klausimus turi seniūnaičiai ir seniūnaitijų gyventojai. Siūlyti papildyti darbotvarkę posėdžio metu turi teisę seniūnas ir (ar) seniūnaitis (-čiai).

18. Sueigos pirmininkas renkamas atviru balsavimu, paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Išrinkus sueigos pirmininką, jis perima pirmininkavimą posėdžiui. Sueiga tęsiama vadovaujantis Nuostatų 27–30 punktuose nustatyta tvarka.

19. Į kitas sueigas seniūnaičiai renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas.

20. Sueigą inicijuojantys seniūnaičiai ar seniūnas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sueigos praneša sueigos nariams ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie sueigos datą, laiką ir vietą, taip pat paskelbia šią informaciją seniūnijos skelbimų lentoje ir, esant galimybei, seniūnaitijų centruose, kitose seniūnijos gyvenamųjų vietovių skelbimų lentose. Informacija skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.

21. Sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnijos seniūnaičių.

22. Sueigai pirmininkauja pirmoje sueigoje išrinktas sueigos pirmininkas. Jis pirmininkauja sueigoms visos seniūnaičių kadencijos laikotarpiu. Tuo atveju, kai pirmininku išrinktas seniūnaitis dėl objektyvių priežasčių negali dalyvauti sueigoje, jai pirmininkauja paprastąja balsų dauguma išrinktas sueigoje dalyvaujantis seniūnaitis.

23. Sueigos pirmininkas:

23.1. skelbia sueigos pradžią ir pabaigą;

23.2. tikrina, ar sueigoje yra kvorumas;

23.3. paskelbia sueigos darbotvarkę;

23.4. stebi, kad sueigos metu būtų laikomasi šių Nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų;

23.5. suteikia žodį seniūnaičiams, seniūnui, kitiems sueigoje dalyvaujantiems asmenims;

23.6. gali įspėti kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės;

23.7. pagal svarstymo rezultatus formuluoja klausimus balsavimui, vadovaudamasis šiais Nuostatais, nustato ir skelbia balsavimo tvarką, skelbia atviro balsavimo rezultatus.

24. Sueigos darbotvarkės projekto sudarymas ir paskelbimas:

24.1. sueigos darbotvarkės projektą sudaro sueigos iniciatorius ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki sueigos;

24.2. klausimai į sueigos darbotvarkės projektą įtraukiami seniūnaičių, seniūno, seniūnijos gyventojų siūlymu;

24.3. sueigos darbotvarkės projekte nustatoma darbotvarkės klausimų svarstymo eilės tvarka, nurodomi pranešėjai ir į sueigą kviečiami asmenys;

24.4. sueigos darbotvarkės projektas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki sueigos paskelbiamas seniūnijos skelbimų lentoje ir, esant galimybei, seniūnaitijų centruose, kitose seniūnijos gyvenamųjų vietovių skelbimų lentose. Sueigos darbotvarkės projektas gali būti skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje;

24.5. darbotvarkė patvirtinama sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma posėdžio pradžioje. Siūlyti koreguoti sueigos darbotvarkę, įtraukti papildomus klausimus iki jos patvirtinimo turi teisę seniūnas ir (ar) seniūnaitis (-čiai).

25. Sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas.

26. Patvirtintos darbotvarkės klausimus sueigoje pristato sueigos pirmininkas arba klausimų rengėjai. Pristatant svarstomą klausimą išdėstoma jo esmė, jo svarba bendruomenei, nurodoma galima sprendimų įtaka Savivaldybės biudžetui ir seniūnijai skirtiems asignavimams.

27. Sueigoje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus pirmiausia išklausomas svarstomas klausimas ir seniūnaičių bei seniūno nuomonės. Nuomonę gali pareikšti ir kiti sueigos dalyviai. Negalintys sueigoje dalyvauti seniūnaičiai gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kurią sueigoje pristato sueigos pirmininkas.

28. Darbotvarkės klausimui pristatyti paprastai skiriama iki 5 minučių, seniūnaičio ar seniūno nuomonei pareikšti – iki 5 minučių (kitų sueigos dalyvių nuomonei pareikšti – iki 3 minučių). Kiekvienu darbotvarkės klausimu seniūnaičiai ir seniūnas turi teisę kalbėti ne daugiau kaip 2 kartus (neskaitant klausimų, replikų, nuomonės dėl procedūrų pareiškimo, pasiūlymų nutraukti diskusijas ar atidėti svarstomą klausimą), kiti sueigos dalyviai – 1 kartą. Prireikus sueigos pirmininkas sueigos pritarimu gali nustatyti kitokią klausimo pristatymo ar nuomonės pareiškimo tvarką.

29. Stebėtojų teisėmis sueigos posėdžiuose gali dalyvauti Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, seniūnijos gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys. Sueiga yra atvira visuomenės informavimo priemonių atstovams.

IV SKYRIUS

IŠPLĖSTINĖ SENIŪNAIČIŲ SUEIGA

 

30. Išplėstinė seniūnaičių sueiga aptaria ir priima sprendimus dėl:

30.1. seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumo;

30.2. seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymo ir vertinimo;

30.3. atstovų delegavimo į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų narius ir dalyvauti Savivaldybės tarybos sudaromų komitetų darbe patariamojo balso teise;

30.4. bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimo, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą atsakinga Savivaldybė, teikimo perdavimo bendruomenėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, vietos verslumo skatinimo;

30.5. kitų seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms svarbių klausimų;

30.6. dėl kitų teisės aktais išplėstinės seniūnaičių sueigos kompetencijai priskirtų klausimų.

31. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai.

32. Kiekviena seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikianti bendruomeninė organizacija deleguoja į išplėstinę seniūnaičių sueigą po vieną atstovą dvejiems metams. Sprendimas dėl atstovo delegavimo pateikiamas tos seniūnijos seniūnui. Prireikus bendruomeninė organizacija gali deleguotą asmenį atšaukti arba pakeisti kitu, tačiau apie tai bendruomeninės organizacijos pirmininkas privalo raštu arba elektroniniu paštu informuoti seniūną ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki išplėstinės seniūnaičių sueigos. Taip pat deleguotas atstovas gali būti atšaukiamas ir savo paties prašymu.

33. Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, išplėstinėje seniūnaičių sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.

34. Išplėstinė seniūnaičių sueiga renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu.

35. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnijos seniūnaičių ir ne mažiau kaip pusė bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų.

36. Išplėstinei seniūnaičių sueigai pirmininkauja po seniūnaičių rinkimų sueigoje išrinktas sueigos pirmininkas. Jeigu dėl objektyvių priežasčių pirmininkas negali dalyvauti išplėstinėje seniūnaičių sueigoje, jai vadovauja paprasta balsų dauguma išrinktas seniūnaitis, dalyvaujantis išplėstinėje seniūnaičių sueigoje.

37. Išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkės projekto sudarymas ir paskelbimas:

37.1. išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkę sudaro Savivaldybės administracijos seniūnijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojas), ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki išplėstinės seniūnaičių sueigos. Klausimai į darbotvarkę įtraukiami seniūno, seniūnaičių, seniūnijos gyventojų ir bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymu;

37.2. darbotvarkės projekte nustatoma darbotvarkės klausimų svarstymo eilės tvarka, nurodomi pranešėjai ir kviečiami į išplėstinę seniūnaičių sueigą asmenys;

37.3. parengtas išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkės projektas suderinamas su sueigos pirmininku. Seniūnija suderintą darbotvarkę ir, esant reikalui, nuasmenintą medžiagą svarstomais klausimais ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki išplėstinės seniūnaičių sueigos elektroninėmis priemonėmis ar kitais būdais pateikia visiems seniūnaičiams, bendruomeninių organizacijų atstovams ir į išplėstinės seniūnaičių sueigą kviečiamiems asmenims;

37.4. išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkės projektas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki išplėstinės seniūnaičių sueigos paskelbiamas seniūnijos skelbimų lentoje ir, esant galimybei, seniūnaitijų centruose, kitose seniūnijos gyvenamųjų vietovių skelbimų lentose. Išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkės projektas gali būti skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje;

37.5. darbotvarkė patvirtinama išplėstinėje seniūnaičių sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių ir bendruomeninių organizacijų atstovų paprasta balsų dauguma posėdžio pradžioje. Siūlyti koreguoti darbotvarkę, įtraukti papildomus klausimus iki jos patvirtinimo turi teisę seniūnas, seniūnaitis (-čiai), deleguotas bendruomeninės organizacijos atstovas (-ai).

38. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta išplėstinėje seniūnaičių sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas.

39. Patvirtintos darbotvarkės klausimus išplėstinėje seniūnaičių sueigoje pristato sueigos pirmininkas arba klausimų rengėjai. Pristatant svarstomą klausimą išdėstoma jo esmė, jo svarba bendruomenei, nurodoma galima sprendimų įtaka Savivaldybės biudžetui ir seniūnijai skirtiems asignavimams.

40. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus paprastai pirmiausia išklausomas svarstomas klausimas ir seniūnaičių, deleguotų bendruomeninių organizacijų atstovų bei seniūno nuomonės. Nuomonę gali pareikšti ir kiti išplėstinės seniūnaičių sueigos dalyviai. Negalintys išplėstinėje seniūnaičių sueigoje dalyvauti seniūnaičiai ir deleguoti bendruomeninių organizacijų atstovai gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kurią sueigos pirmininkas pristato išplėstinėje seniūnaičių sueigoje.

41. Darbotvarkės klausimui pristatyti paprastai skiriama iki 5 minučių, seniūnaičio, bendruomeninės organizacijos atstovo ar seniūno nuomonei pareikšti – iki 5 minučių (kitų išplėstinės seniūnaičių sueigos dalyvių nuomonei pareikšti – iki 3 minučių). Kiekvienu darbotvarkės klausimu seniūnaičiai, bendruomeninių organizacijų atstovai ir seniūnas turi teisę kalbėti ne daugiau kaip 2 kartus (neskaitant klausimų, replikų, nuomonės dėl procedūrų pareiškimo, pasiūlymų nutraukti diskusijas ar atidėti svarstomą klausimą), kiti išplėstinės seniūnaičių sueigos dalyviai – kartą. Prireikus sueigos pirmininkas išplėstinės seniūnaičių sueigos pritarimu gali nustatyti kitokią klausimo pristatymo ar nuomonės pareiškimo tvarką.

42. Stebėtojų teisėmis išplėstinės seniūnaičių sueigos posėdžiuose gali dalyvauti Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, seniūnijos gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra atvira visuomenės informavimo priemonių atstovams.

 

V SKYRIUS

SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS SPRENDIMAI IR PROTOKOLAI

 

43. Sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi protokole ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sueigos. Protokolą pasirašo sueigai ar išplėstinei seniūnaičių sueigai pirmininkavęs asmuo ir sekretorius. Sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sekretoriaus pareigas atlieka seniūno paskirtas seniūnijos darbuotojas.

44. Sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai priimami atviru balsavimu balsų dauguma, kuri paprastai nustatoma pirmininkaujančiam asmeniui paklausus: „Ar yra prieštaraujančiųjų?“. Jeigu prieštaraujančiųjų nėra, pirmininkaujantis asmuo paskelbia: „Priimta“. Jeigu yra bent vienas prieštaraujantysis, balsų daugumai nustatyti balso teisę turintys dalyviai pakelia rankas. Šiuo atveju balsus skaičiuoja sueigos ar išplėstinės seniūnaičių sueigos sekretorius. Jeigu suskaičiuojama balsų dauguma, pirmininkas paskelbia: „Priimta“, jeigu daugumos nėra – „Nepriimta“. Taip pat skaičiuojama, kas balsavo „prieš“ ar „susilaikė“. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininkaujančio seniūnaičio balsas.

45. Protokole nurodoma sueigos ar išplėstinės seniūnaičių sueigos data, protokolo eilės numeris, dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeris ir pavadinimas, klausimą pateikęs pranešėjas, kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas, nurodomi balsavimo rezultatai (taip pat pažymima, kas balsavo „už“, „prieš“ ar „susilaikė“), įrašoma dalyvių atskiroji nuomonė.

46. Sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos protokolai saugomi seniūnijoje Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

47. Sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkamos Savivaldybės institucijos privalo juos įvertinti ir / ar priimti atitinkamus sprendimus Vietos savivaldos įstatymo ir Kauno rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

48. Seniūnaitijos gyventojams apie sueigoje ir išplėstinėje seniūnaičių sueigoje priimtus sprendimus informaciją teikia seniūnaičiai. Seniūnijos privalo sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuasmenintus protokolus viešinti seniūnijos skelbimų lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje.

49. Sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos dalyviai gali susipažinti su sueigos nuasmenintu protokolu seniūnijoje ir per 3 darbo dienas nuo susipažinimo dienos raštu pateikti pastabas seniūnijai.

50. Jei kiti teisės aktai nustato kitą išplėstinės seniūnaičių sueigos veiklos reglamentavimą, priimant sprendimus jai priskirtos kompetencijos klausimais, išplėstinė seniūnaičių sueiga privalo jais vadovautis.

 

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

51. Sprendimus dėl sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos veiklos procedūrinių klausimų, kurie nenumatyti Nuostatuose, siūlo spręsti sueigoms pirmininkaujantis asmuo.

52. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino Sueiga ar išplėstinė seniūnaičių sueiga negali vykti šių Nuostatų nustatyta tvarka, sueiga ar išplėstinė seniūnaičių sueiga gali vykti nuotoliniu būdu teisės aktų nustatyta tvarka.

53. Nuostatai keičiami ir pripažįstami netekusiais galios Savivaldybės tarybos sprendimu.