Apie seniūniją

Adresas: Šviesos g. 18,  Kluoniškių k., Zapyškio pšt., LT-53416, Kauno r.
El. paštas seniunija@zapyskis.krs.lt

Seniūnas Sigitas Imbrasas, tel. (8 37) 542 217

Vyriausioji specialistė Monika Kiaušaitė, tel. (8 37) 542 268

Seniūno padėjėja Gražina Poškaitytė, tel. (8 37) 542 268

Specialistė Genovaitė Kazlauskienė, tel. (8 37) 542 268

Socialinio darbo organizatorė Neringa Pažereckienė, tel. (8 37) 542 293

Specialistė Jovita Daunienė, tel. (8 37) 542 293

Elektrikas Mindaugas Miežlaiškis, tel. (8 37) 542 293.

Zapyškipo bažnyčia

Zapyškio bažnyčia

Seniūnijos centras – Kluoniškių kaimas (369 gyv.). Šalia Nemuno įsikūręs Zapyškio miestelis (285 gyv.), taip pat seniūnijos teritorijoje yra 19 kaimų, didesni iš jų: Dievogalos k. (862 gyv.), Kuro k. (224 gyv.), Vilemų k. (203 gyv.) (2019 m. rugpjūčio 12 d. duomenys). 2019 m. rugsėjo 1 d. duomenimis seniūnijoje iš viso gyvena 2702 gyventojai.

Plotas 17508,02 ha, iš jų 67,8% užima miškai, 31,9% – žemės ūkio naudmenos, 0,3% – vandenys ir kitos paskirties plotai. Teka Ovos ir Judrės upeliai, šiaurine riba teka Nemunas.

Seniūnijoje yra: pašto skyrius, Zapyškio pagrindinė mokykla, vaikų darželis , 2 bibliotekos, Ežerėlio kultūros centro Zapyškio laisvalaikio salė, Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro filialas, odontologijos kabinetas, aktyviai veikia ir kuriasi naujos verslo įmonės.

Gimė: poetas aušrininkas Andrius Vištelis-Višteliauskas (1837-1912) Karališkiuose; knygnešys Jurgis Žitinevičius (1876-1945); tapytojas J.Šileika (1883-1960) Jadagonyse; liaudies dailininkė Elena Krušinskaitė (g.1942) Krušinskuose.

Zapyškio dvaras įkurtas XVI a. pirmoje pusėje. Jis priklausė Sapiegoms, todėl kurį laiką buvo vadinamas Sapiegiškiu. XVI a. antroje pusėje minimas ir Zapyškio miestelis, per kurį ėjo Kauno-Virbalio prekybos ir pašto traktas. 1562 m. minima bažnyčia, XVII a. veikė parapinė mokykla. Zapyškis labai nukentėjo per XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios karus. 1795 m. atiteko Prūsijai, 1815 m. – Rusijai. 1825-1847 m. turėjo miesto teises. Zapyškis nukentėjo ir per 1846 m. potvynį, 1857 m. gaisrą, Pirmąjį pasaulinį karą. 1919-1950 m. Zapyškis buvo valsčiaus centras.

Kairiajame Nemuno krante stovi gotikinė šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1578 m. Tai brangus ir labai vertingas XVI a. lietuviškosios gotikos paminklas, matęs visų amžių negandas, karus ir potvynius, apgaubtas legendomis. Bažnyčia nuo XX a. pradžios kulto reikalams nenaudojama. Vasarą bažnyčioje vyksta bažnytinės muzikoskoncertai; minint Vytauto Didžiojo karūnavimo dieną – kultūriniai renginiai.

Zapyškio miestelyje 1929 m gegužės mėn. tarp trijų ąžuolų buvo pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio paminklas. 1960 m. paminklas buvo nugriautas, o 1989 m. gegužės mėn. Sekminių šventei Zapyškio Sąjūdžio grupės narių iniciatyva paminklas atstatytas.

Tarpukariu miestelio gyventojai vertėsi smulkiais amatais, žemdirbyste ir žvejyba. Pokario metais Zapyškio apylinkėse vyko partizaninė kova.

Senosiose Zapyškio kapinėse stovi koplyčia. Tai įdomus XIX a. vidurio romantizmo epochos statinys, turintis didelę kultūrinę reikšmę. Koplyčioje buvo laidojami kunigai, tarp kurių ir Zapyškio bažnyčios klebonas Kolyta, V.Kudirkos globėjas.

Labai vertingos, turinčios Suvalkijos kultūros, istorijos ir architektūros bruožų yra senosios Zapyškio kapinės, kuriose prieš ir po 1863 m. sukilimo buvo laidojami Zapyškio apylinkių žmonės.Reikšminga tai, kad užrašai akmeniniuose paminkluose spaudos draudimo laikais buvo rašomi lietuviškai, vietine suvalkiečių tarme. Įdomūs iki šių dienų išlikę kalvių rankų darbo metaliniai kryžiai.

Zapyškio kaimų žemėje yra daug archeologinių vietų. Įdomiomis legendomis ir padavimais apipintas Altoniškių piliakalnis ir alkakalnis, Jadagonių piliakalnis, vadinamas Raguvos kalnu, Jadagonių alkakalnis, Riogliškių alkakalnis, vadinamas Rioglos kalnu.

Kuro girininkijoje paminklinis akmuo ženklina 1863 m. sukilėlių kapus. Žydų genocido aukų kapus ir senąsias žydų kapines mena Dievogalos ir Kluoniškių kaimuose pastatyti paminklai.

Zapyškio kapinėse prie ąžuolinio kryžiaus lietuvių tautos kančiai atminti, pastatyto 1989 m. birželio 14 d. Gedulo ir vilties dienai, palaidotas Ežerėlio gyventojas Stanislovas Žemaitis, kuris 1990 m. balandžio 26 d. susidegino Maskvoje, Revoliucijos aikštėje, protestuodamas prieš Lietuvos ekonominę blokadą.