Gyvus prisiminimus apie istorinius įvykius pasakojo 90-metis LLKS štabo viršininkas V. Balsys, buvęs partizanas slapyvardžiu Uosis, po daugelio metų sugrįžęs prie žeminės, kur 1945-aisiais sužeistas slapstėsi. Čia, Drapakampio miške, 1945 metais žuvo jo tėvas Zigmas Balsys ir jo bendražygis Jurgis Čeičys. Pasak V. Balsio, šioje žeminėje 1944–1945 metais slapstėsi devyniolika partizanų. Sovietmečiu žuvusiesiems atminti prie žeminės V. Balsys pastatė kryžių. Partizanų slaptavietė atstatyta 2002 metais. Veikiama drėgmės ir laiko per 10 metų ji tapo avarinės būklės: supuvo ir įgriuvo jos medinės perdangos. Ežerėlio girininkijos girininko pavaduotojas Vytas Sinkevičius ėmėsi gelbėti istorinį objektą. Idėją palaikė ir aktyviai prisidėjo Ežerėlio seniūnas, Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės 9-osios Kauno rajono kuopos vadas Gedvydas Celiešius. Atstatytą partizanų žeminę pašventino kun. dim. mjr. Alfonsas Bulota.

Daug jėgų prireikė iškasti per sulūžusias medines konstrukcijas į vidų suvirtusias žemes. Šio darbo iniciatoriai turėjo ir pagalbininkų. V. Sinkevičius pasakojo, kad teko pakeisti sutrūnijusią medinę statinio dalį. Iš Mauručių atvežti mediniai pabėgiai puikiausiai tiko žeminės pertvaroms. Miškininko žodžiais, pabėgiai gerai impregnuoti, todėl turėtų išsilaikyti ne mažiau kaip dvidešimt metų. V. Sinkevičius sulaukė pagalbininkų. Dubravos eksperimentinė miškų urėdija skolino techniką, šauliai rengė talkas ir prisidėjo nario mokesčio lėšomis. Žeminių iki mūsų dienų išliko nedaug, todėl svarbu suskubti jomis pasirūpinti. Generalinio miškų urėdo įsakymu girininkijų teritorijoje esančias žemines prižiūrėti įpareigojami miškininkai. Tokią užduotį sau kelia ir šauliai. Žemines Lietuvos partizanai dažniausiai įrengdavo miškuose, ūkininkų sodybose, tvartuose, daržinėse.

Krašto apsaugos ministras J. Olekas dėkojo už gražų renginį, puoselėjant jaunimo patriotizmą, o LŠS vadas plk. A. Plieskis džiaugėsi šaulių veikla. Jaunieji šauliai davė priesaiką. Žeminės atstatymo iniciatorius V. Sinkevičių ir G. Celiešių rajono meras V. Makūnas apdovanojo vertingomis dovanomis. Jaudinančias dainas atliko šaulių choras „Trimitas“ (vadovas – Vincentas Kursa).

Šiemet Papiškės-Novos partizanų stovyklavietė įrašyta į kultūros vertybių registrą.

Šaltinis: XXIamzius.lt

The post Atstatyta partizanų žeminė appeared first on Zapyškio seniūnija.

M.Miežlaiškis pomėgį auginti agavas ir pirmąjį augalą paveldėjo iš savo tėvo. Dabar šis augalas puošia dvarą. M.Patašiaus nuotr.

Viena didžiulė inžinieriaus šeimos auginta agava puikuojasi Raudondvario dvaro oranžerijoje. M.Miežlaiškis tikisi, kad dar pamatys, kaip ji žydės.

Kitais pakaunės gyventojo augalais gėrisi kaimynai ir Zapyškio miestelio svečiai.

M.Miežlaiškis pomėgį auginti egzotiškus dekoratyvinius augalus paveldėjo iš savo tėvų.

Agava rūpinosi 20 metų

M.Miežlaiškis puikiai prisimena, kaip praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Lietuvoje paplito mada formuoti alpinariumus, kurti akmenų ir augalų kompozicijas.

„Alpinariumą įsirengė ir mano tėvai. 1965 metais jie įsigijo ir nedidelį agavos daigą. Augalą augino 20 metų. Per tą laiką jis užaugo didžiulis.

Vasarą agavą reikėdavo nešti į lauką, o žiemą, kad nenušaltų, laikyti kambaryje. Tampyti ją tėvams buvo per sunku, todėl 1985 metais augalas atsidūrė mano namuose“, – pasakojo vyras.

Agava kiekvieną pavasarį išleisdavo ūglius. Juos vyras nuskindavo ir pasodindavo.

Pakeldavo tik keli vyrai

Iš tėvų paveldėta 2 metrų aukščio agava netrukus ėmė sunkiai išsitekti M.Miežlaiškio namo rūsyje. Ji vos tilpo ir pro siauras duris, todėl nešioti agavą atėjus pavasariui į lauką tapo sudėtinga.

„Žiemą jai ieškodavau prieglaudos įvairiose vietose. Vienu metu agava augo net Zapyškio bažnyčioje, kol ji buvo šildoma. Vėliau glaudėsi vaikų darželyje, seniūnijoje.

Nusibodau visiems su tuo augalu. Norint jį pakelti, į talką reikėdavo kviesti kelis vyrus“, – šypsojosi M.Miežlaiškis.

Prieš pusantrų metų įspūdinga agava rado nuolatinius namus – augalą Zapyškio miestelio gyventojas padovanojo Raudondvario dvarui.

Dabar jis stebina dvaro oranžerijos lankytojus.

Augalais stebisi praeiviai

Kelis šios gražuolės agavos daigus M.Miežlaiškis augina pats, kitus dovanojo draugams ir giminėms.

M.Miežlaiškis kas 5–7 metus augalus persodina. Pats sukala dėžę iš kietmedžio, seną vazoną sudaužo arba virvėmis aprišęs agavą iškelia iš ankstesnio konteinerio.

Vasarą augalai puošia M.Miežlaiškio namų kiemą. Agavoms patinka šviesa ir šiluma, todėl jos stovi šalia pastato užuovėjoje.

„Kai žmonės eina pro šalį, trumpam sustoja, klausinėja manęs apie augalus. Visiems smalsu, kokie egzotiški gražuoliai klesti lietuviškame klimate“, – pasakojo inžinierius.

Žiemą augalai vėl keliauja į namus.

Nužydėjęs augalas miršta

M.Miežlaiškis pasakojo, kad domėdamasis agavomis sužinojo, jog jos žydi tik vieną kartą, kai sulaukia maždaug 50 metų.

„Tada išleidžia 5 metrų aukščio stiebą, ant kurio susiformuoja žalsvai gelsvas žiedas. Nuotraukose mačiau, kad jis gražus.

Nužydėjusi agava miršta. Nors ir gaila, tačiau tikiuosi, kad savo augalo, kuris dabar auga Raudondvario dvare, žiedą dar pamatysiu. Juk jį augino dvi mūsų šeimos kartos“, – vylėsi M.Miežlaiškis.

Auginti agavas nėra sudėtinga

Jolanta Mišeikienė

Botanikė

„Agavos – dekoratyviniai augalai, kilę iš Pietų Amerikos. Jos gerai auga vazonuose, kitose talpyklose namuose ir oranžerijose. Kuo didesnis indas, tuo augalas greičiau auga ir yra gražesnis.

Agavos mėgsta saulėtą vietą, todėl joms tinka pietinė patalpų pusė. Vasarą po šalnų jas geriausia išnešti į lauką, o rudenį prieš šalnas vėl gabenti į vidų.

Agavos laistomos saikingai, tręšiamos nedaug. Žiemą joms ramybės periodas, todėl jų beveik nereikia laistyti, bet patartina laikyti šviesoje ir vėsumoje. Geriausiai tinka 6–8 laipsnių temperatūra.

Jei agavos auginamos namuose, kur šildoma centralizuotu būdu, reikia stebėti, kad žemė neperdžiūtų ir nepradėtų raukšlėtis lapai.

Šiems augalams tinka velėninės, lapinės žemės ir smėlio mišinys.

Agavas galima dauginti atžalomis arba šaknų auginiais. Atžalos atskiriamos nuo pagrindinio augalo ir sodinamos į vazonus.

Šaknų auginius patariama nupjauti taip, kad ant kiekvieno liktų po akutę. Nupjautus auginius reikia 2–3 val. pavytinti, užberti smulkiomis medžio anglimis, pasodinti talpyklose su smėliu ir laikyti 20 laipsnių temperatūroje, kad įsišaknytų.“

Šaltinis: lrytas.lt

The post Inžinieriaus išauginta agava papuošė Raudondvario dvarą appeared first on Zapyškio seniūnija.

Pastaruosius metus vykdomas, UAB „Giraitės vandenys“ inicijuotas, projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Zapyškyje, Karmėlavoje, Ramučiuose, Raudondvaryje, Kluoniškiuose, Dievogaloje, Kačerginėje)“ sėkmingai tęsiamas.

Šiandien įgyvendinant pirmąją rangos sutartį „Zapyškio aglomeracijos vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra. Karmėlavos ir Ramučių vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra“ Karmėlavoje nutiesta daugiau kaip 500 m naujų vandentiekio ir savitakinių nuotekų tinklų bei daugiau kaip 300 m naujų slėginių nuotekų tinklų. Ramučiuose tiek savitakinių, tiek slėginių nuotekų tinklų paklota daugiau kaip 300 m, o naujų vandentiekio tinklų nutiesta daugiau kaip 1000 m. Kačerginėje vandentiekio tinklų paklota daugiau kaip 1500 m, slėginių nuotekų tinklų beveik 1000 m, o savitakinių nuotekų tinklų beveik 3000 m. Iš viso pagal minėta rangos darbų sutartį projekto įgyvendinimo metu planuojama nutiesti daugiau kaip 14 km naujų vandentiekio tinklų ir apie 33 km naujų nuotekų tinklų, prie kurių planuojama prijungti daugiau kaip 3000 Kauno rajono gyventojų.

Darbai vykdomi ir pagal antrąją projekto rangos sutartį „Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Karmėlavoje. Nuotekų valymo rekonstrukcija Raudondvaryje. Nuotekų valymo įrenginių statyba Zapyškio aglomeracijos“. Raudondvaryje ir Karmėlavoje rekonstruojami pasenę, susidėvėję ir šių dienų reikalavimų nebeatitinkantys nuotekų valymo įrenginiai, o Zapyškyje vyksta naujos modernios nuotekų valyklos projektavimo darbai ir artimiausiu metu bus pradėta jų statyba.

Įgyvendinus projektą minėtose gyvenvietėse bus tiekiamas kokybiškas vanduo, o nuotekų tvarkymas padės užtikrinti higienos normų bei kitų aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi. Ne paslaptis, kad pasitaiko atvejų kai iš gyventojų įsirengiamų nesandarių surinkimo duobių nuotekos patenka į gruntinius vandenis. Kadangi kastinių šulinių vandenį vartoja patys gyventojai taip daroma žala ne tik gamtai, bet ir
žmonių sveikatai. Belieka tik pasidžiaugti, kad investicijos į vandentvarkos ūkį prisidės prie šios problemos sprendimo.

Projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Zapyškyje, Karmėlavoje, Ramučiuose, Raudondvaryje, Kluoniškiuose, Dievogaloje, Kačerginėje)“ vykdomas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioriteto įgyvendinimo priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ ir iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.

Finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta didžiausia projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 24 190 693,44 litų. Sanglaudos fondo lėšos sudaro apie 20 554 338,50 Lt, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 2 418 157,47 Lt. Projekto vykdytojas UAB „Giraitės vandenys“ ir projekto partneris Kauno rajono savivaldybės administracija skiria likusią sumos dalį – ne mažiau nei 1 218 197,47
Lt.

Šaltinis: KaunoAleja.lt

The post Kauno rajone tęsiama vandentvarkos infrastruktūros plėtra appeared first on Zapyškio seniūnija.

The post Zapyškio dūdoriai appeared first on Zapyškio seniūnija.

The post Istorinis filmas: „Diena Zapyškyje“ appeared first on Zapyškio seniūnija.

The post Gimtajame Zapyškyje – dailininko A. Obcarsko kūrybinės brandos vaisiai appeared first on Zapyškio seniūnija.

TV3 eteryje jau pasirodė vaizdo klipas, kuriame meninėmis priemonėmis vaizduojamas Lietuvos rinktinės pasirengimas lemiamoms Europos krepšinio čempionato kovoms. Klipas buvo filmuojamas Kauno rajone, Zapyškio seniūnijoje.

Idėjos autorius, sporto žinių vedėjas ir komentatorius Mindaugas Rainys pasakojo, kodėl buvo nuspręsta krepšininkus filmuoti lietuviškame kaime.

“Kaime mūsų tautos šaknys, čia semiamės stiprybės. Todėl paprašėme krepšininkus atlikti kelis paprastus, bet simbolinę prasmę turinčius darbu: pasemti iš šulinio vandens, nupjauti ir sugrėbti žolę. Norėjome parodyti, kad darbštumas yra itin svarbi sąlyga siekiant pergalių”, – aiškino M.Rainys.

Pamatę filmavimo grupę su Lietuvos krepšinio žvaigždėmis, zapyškiečiai džiaugėsi ir geranoriškai teikė jiems pagalbą.

Visas patikėtas užduotis krepšininkai atliko puikiai, nuo jų neatsiliko ir dalgiu mojavęs rinktinės masažuotojas Juozas Petkevičius. Baigę darbus, trenerio Jono Kazlausko vedini, vyrai pasuko Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios link.

“Atlikus visus darbus, lieka tik paprašyti Dievo palaimos”, – aiškino sumanymą M.Rainys.

Naujasis vaizdo klipas ypač nudžiugino Kauno rajono merą Valerijų Makūną, nes Zapyškis yra jo gimtinė. “Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia ne veltui vadinama Lietuvos bažnyčių motina. Pasirinkę šį mūsų tautos dvasinės kultūros simbolį, krepšininkai tikrai neapsiriko”, – tikino meras.

Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą Zapyškio bažnyčia paminėta 1562 m., tačiau manoma, kad ji atsirado anksčiau, o jos statytoju galėjo būti Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Nemuno slėnyje dunksanti bažnytėlė amžių bėgyje daug kartų buvo remontuota, tačiau iki šiol laikoma vienu unikaliausių gotikos pavyzdžių Lietuvoje.

2013 metų Europos vyrų krepšinio čempionatas vyks Slovėnijoje rugsėjo 4-24 dienomis. Kaip ir 2011 m. čempionate Lietuvoje, jame dalyvaus 24 komandos.

Šaltinis: KaunoAlėja.lt

The post Lietuvos krepšinio rinktinės vyrai Dievo palaimos prašė Zapyškio bažnyčioje appeared first on Zapyškio seniūnija.

Nuo šiol, šiuo maršrutu galima bus keliauti kiekvieną gegužės – rugsėjo mėnesių sekmadienį.

Kelionės pradžia: 12 val.
Laivas išvyksta: nuo prieplaukos, prie Vytauto bažnyčios, greta Kauno „amfiteatro“, vos keli žingsniai nuo miesto Rotušės ir Katedros.
Kelionės trukmė: kelionė laivu – pirmyn atgal trunka tris valandas. Dar dvi valandas keliautojai gali iškylauti arba poilsiauti Kulautuvoje. Todėl būkite pasirengę paaukoti praktiškai visą sekmadienio dieną.
Kelionės kaina: suaugusiems – 10 Lt; vaikams – 5 Lt; Tai simbolinė suma. Kitą dalį išlaidų padengia Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybės. Taip siekiama populiarinti vandens turizmą. Šaunuoliai! Rezultatas kaip ant delno. Laivas sausakimšas, kad net truputėlį piktoka dėl trinties. Keleiviai tiesiog glaudžiasi vienas prie kito. O kiek dar „likusių už borto“, t.y nepatekusių į laivą…

Pastaba: Iš čia pat, šeštadieniais – sekmadieniais vandens turistinius reisus vykdo ir pramoginis laivas su Bernelių užeiga – Aitra. Kelionės kaina juo – 14,50Lt. Tačiau tuo laivu plauksite tik iki Nevėžio žiočių ir parplauksite atgal. Tokia kelionė užtrunka ~ 1,5 val. Jos metu niekur neišsilaipinate, bet laive veikia baras-restoranas, kur galite pramogauti.

O štai jei pageidaujate daugiau pažinti, plačiau apžvelgti ir aplankyti Kulautuvą, įsidėmėkite: Jūsų laivas – „Tolstojus“!

Maršrutą Tolstojaus laivu Kaunas – Zapyškis – Kulautuva – Kaunas nesuklysime pavadinę labiau pažintiniu, o ne pramoginiu.

Plaukiant laivu atsiveria visai kiti, nepažįstami vaizdai nei įprastai važiuojant plentu. Pasijunti tarsi Amsterdamo kanaluose. Akimis sekame besikeičiančias medžių virtines ir kalvas, stebime pro šalį bėgančias gyvenvietes ir vandens paukščių pasaulį, mojuojame ant kranto stovintiems ar besideginantiems žmonėms.

Ko pasigedome šiuo kelionės metu tai, – laivui vinguriuojant pro nuostabias vietas, nebuvo kam bent trumpai ir glaustai paaiškinti ką regime prieš akis. Nereikia datų ar istorijos perpasakojimų, bet kad „dabar praplaukiame tą ar aną ir t.t.“ būtų įdomu žinoti. Patikėkite, nuomonė, kad laivu plaukia tik kauniečiai ar puikiai pažįstantys Kauno rajono vietoves – yra klaidinga. Reikia atsisakyti šių stereotipų ir šioje vietoje derėtų truputėli pasitaisyti.

Mes iš daugybės gyvenviečių plaukdami atskiriame tik Zapyškio miestelį. Čia palei Nemuno upę stovi viena seniausių Lietuvoje gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

Ir štai, neilgai trukus, laivas jau švartavosi prie kilnojamosios prieplaukos, skirtos mažiesiems laivams, Kulautuvoje. Netrukus turėsime puikią progą susipažinti su ja.

Kulautuva – mažytė, bet išskirtinai graži gyvenvietė Kauno rajone, įsikūrusi dešiniajame Nemuno krante ir apsupta pušynų. Tarpukario Lietuvoje ji buvo viena labiausiai Kauno gyventojų pamėgtų poilsiaviečių ir garsiu kurortu. Vienu metu nusileido tik Palangai. Vasaros metu savaitgaliais čia suplūsdavo net iki 5 tūkst. poilsiautojų.

Šiuo metu Kulautuva siekia atgauti kurorto statusą, kurį turėjo iki II Pasaulinio karo.

Prieplaukoje visų laivo keliautojų laukė siurprizas – nemokama ekskursija su gidu po žymiausias Kulautuvos vietas!

Keista, bet tokią pramogą pasirinko vos keli turistai. Likusieji slampinėjo miestelio gatvėmis, snūduriavo miške ant pievelės, o didžioji dauguma vaikingųjų patraukė į vaikų žaidimo aikštelę. Matyt visi rado to, ko ieškojo. O mes dvi ekskursijos valandas paskyrėme sekiojimui paskui gidą ir pažinčiai su garsiuoju tarpukario turizmo kurortu.

Pagrindinės Kulautuvos lankytinos vietos:

1. Buvusi Kulautuvos sinagoga. Kadaise tai buvo modernių formų, netipiška sinagoga. Šiuo metu tai labiau tarybinį pastatą primenantis statinys. Parduodamas!

   

2. Turizmo informacinis centras. Simboliška, bet šiame name gyveno pulkininkas leitenantas Vytautas Augustauskas, kurio dėka 1932-1939 metais Kulautuva turėjo kurorto statusą. Greta yra paminklinė lenta jam.

   

3. Gulbių tvenkinys. Apleistas ir be gulbių. Laikas spręsti šią problemą. Turistams neužtenka pasakyti, kad kažkada jos čia buvo. Jos turi čia būti ir dabar!

   

4. Šv. Mergelės Marijos paminklas prie Gulbių tvenkinio. Viena ryškiausių Kulautuvos skulptųrų pastatytų 1934 metais, minint Lietuvos prezidento Antano Smetonos 60-metį. Paminklo autorius – Stasys Stanišauskas. Tai puošnios baliustrados supama Šv. Mergelės Marijos marmurinė statula tarp dviejų stilizuotų vazų. Postamento priekinėje plokštumoje yra iškilių raidžių įrašas:  „Šv. 1934 m. LX TAUTOS VADO ANTANO SMETONOS AMŽIAUS SUKAKČIAI PAMINĖTI 1874-1934″.

   

5. Švc. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (dar kitaip vadinama: Šv. Petro išvadavimo bažnyčia). Pastatyta 1930 m. vienuolių.  Ji medinė, su liaudies architektūros motyvais.

   

6. Dievų ir deivių slėnis. Dievų ir deivių slėnį, kuriame aplankė skulptūrų parkelį, įveikė pažliugusią žemę ir telkšančias purvo balas, kopė į kalvas.

   

Ši ekskursija leido greitai susipažinti su Kulautuvos žymiausiomis vietovėmis, bet pro mūsų akis nepraslydo, keli egzistuojantys maršrutai pėsčiomis ir dviračiais šiame nuostabiame miestelyje ir jo apylinkėse. Dėl laiko stokos šį kart į juos net žvilgtelėti nespėjome, bet esame tikri, kad artimiausiu metu čia sugrįšime.

Be to, 2 valandų Kulautuvoje pasirodė truputėlį mažoka. Galima pasvarstyti ir apie tokį variantą: atplaukti laivu, apžiūrėti Kulautuvą, pasimėgauti gamta, pailsėti prie upės, pasivaikščioti pėsčiųjų takais ir grįžti į Kauną autobusu. Galbūt net su nakvyne Kulautuvoje. Kulautuvoje yra 3 kaimo turizmo sodybos:

Miško svetainė
Bernatonių kaimo turizmo sodyba “Gojus”
Petrauskų sodyba

Tik tokiu atveju turėsite išspręsti vieną didelę Kulautuvos bėdą – šiame miestelyje mes neradome nė vienos kavinukės, kur galima būtų papietauti ar užkąsti ir kavos atsigerti. Gal tik mums pakeliui jų nepasitaikė? Kad ir kaip ten būtų, skrandžius kimšome parduotuviniais sausainiais ir šokoladais. O vis dėl to mieliau būtumėme pinigines paploninę kavinėje.

Dėl daugiau informacijos apie vandens maršrutą Nemuno upe Kaunas – Zapyškis – Kulautuva – Kaunas teiraukitės tel. 8 37 54 33 18, 8 672 66 694, el. paštu: kauno.rajonas@krs.lt.

Šaltinis: MyTrips

The post Turistinė trasa Nemunu: Kaunas – Zapyškis – Kulautuva – Kaunas appeared first on Zapyškio seniūnija.

Kauno rajono savivaldybės kuriamas mažasis Nemuno turizmo žiedas turėtų įgauti aiškius kontūrus įrengus lyninį keltuvą, kuriuo ketinama sujungti Zapyškį ir Kulautuvą.

Apžiūrėjęs Nemuno pakrantes ties Zapyškiu ir Kulautuva, Italijoje įsikūrusios „Leitner“ bendrovės eksporto vadybininkas Orkhanas Shirinovas teigė, kad pastatyti tokį keltuvą būtų nesudėtinga. Reikia atlikti geologinius tyrimus vietose, kur stovės atramos, parengti projektą.

Kulautuvoje paplūdimį įrenginėjantys statybininkai jau išasfaltavo automobilių stovėjimo aikštelę. Šalia jos galėtų nusileidinėti gondolos. Keltuvo atramoms apsaugoti nuo pavasarinio ledonešio reikės tam tikrų techninių sprendimų.

Dešiniajame Nemuno krante keltuvo kabinos bus pakeltos į 46 metrų aukštį, kad netrukdytų jachtoms ir kitiems laivams. Gondolų sienos bus skaidrios, todėl kartu jos taps ir judančia apžvalgos aikštele, iš kurios atsivers vaizdas į įspūdingą kraštovaizdį. Įrenginiu bus galima gabenti ir dviračius.

Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios ir jos aplinkos sutvarkymo darbus projektuojančio architekto Gintaro Prikockio uždavinys – siekti, kad architektūros paveldas, modernus keltuvas ir šalia įsikursiantis amfiteatras derėtų tarpusavyje. Gotikinėje XVI a. bažnyčioje numatoma sutvarkyti inžinerines sistemas, pritaikyti erdvę pamaldoms ir koncertams, įrengti specialų visos teritorijos apšvietimą.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad paspartėjo dviračių trasų iš Marvelės į Kačerginę ir Zapyškį tiesimo darbai. Dviračiu takai taip pat nusidrieks dešiniuoju Nemuno krantu nuo Kulautuvos iki Giraitės.

„Projektas svarbus visam regionui. Tikiuosi, kad atsiradus turizmo infrastruktūrai, šioje zonoje susidarys palankios sąlygos maitinimo, turizmo paslaugų, sveikatingumo ir kitiems verslams“, – kalbėjo V.Makūnas.

Tarpukariu Kulautuva buvo kauniečių mėgstama vasarvietė – dar 1933 m. miestelis paskelbtas poilsiaviete. Ją ypač mėgo prezidentas Antanas Smetona, jo garbei pastatyta Marijos skulptūra, kuri dabar baigiama atnaujinti. Apie 20 km nuo Kauno nutolusi Kulautuva vėl siekia pelnyti kurorto statusą. Čia įsikurs širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių ligonių reabilitacijos centras, ketinama išgauti mineralinį vandenį.

Tyro oro ir unikalios aplinkos mėgėjai važiuodavo ir į Zapyškį. Jame lankydavosi rašytojas Vincas Kudirka.

Į mažojo Nemuno turizmo žiedo kompleksą taip pat įsilies Kačerginė, Netonys ir kitos žavios pakaunės vietovės.

Šaltinis: Lietuvos Rytas

The post Kulautuva ir Zapyškis taps nauju traukos centru su keltuvu ir paplūdimiais appeared first on Zapyškio seniūnija.

Gegužę iš senosios Kauno prieplaukos į Kulautuvą ir Zapyškį keleivius pradės plukdyti laivas „Tolstojus“. Balandžio 25 dieną posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba vėl nusprendė finansiškai paremti šį turistų pamėgtą maršrutą. Kaip ir ankstesniais metais, plaukimas Nemuno maršrutu Kaunas-Zapyškis- Kulautuva-Kaunas truks tris valandas, o dar dvi valandas keliautojai pramogaus ir iškylaus Kulautuvoje. Čia jų paslaugoms veiks kavinė, su miesteliu ir atnaujintu miško taku supažindins gidas. Nuo denio bus galima pasigėrėti įspūdingais Nemuno šlaitais bei architektūros paminklais. Dešiniajame Nemuno krante įsikūręs Raudondvaris su Šv.Kūdikėlio Jėzaus bažnyčia ir įspūdingu dvaru, kurį Kauno rajono savivaldybė baigia prikelti naujam gyvenimui. Istorinis Raudondvario dvaras – tai Lietuvos didikų Radvilų, Zabielų, Tiškevičių rezidencija. Grafai Tiškevičiai miestelyje pastatė bažnyčią, kleboniją, įkūrė parką, įrengė oranžeriją. Kairiajame Nemuno krante pušynuose skendi Kačerginė. Šį miestelį buvo pamėgę net trys lietuvių literatūros klasikai: Jonas Biliūnas, čia parašęs apsakymą „Brisiaus galas“, vaikiškų knygelių autorius Pranas Mašiotas ir sielos ramybės neradęs Vincas Mykolaitis-Putinas. Iš karto už Kačerginės driekiasi Zapyškis su viena seniausių Lietuvoje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia. Kiekvieną pavasarį šalia bažnytėlės vyksta respublikinės aitvarų šventės. Tarpukario metais tūkstančius poilsiautojų į savo paplūdimius sukviesdavusi Kulautuva šiandien tikisi atgauti kurorto statusą. Vasarą į festivalį „Akacijų alėja“ čia plūsta dainuojamosios poezijos gerbėjai.   Kauno rajono savivaldybė planuoja skirti dar daugiau dėmesio prie Nemuno esančių miestelių infrastruktūrai. Jau parengtas Zapyškio bažnyčios bei jos aplinkos sutvarkymo projektas. Kačerginėje taip pat planuojama sutvarkyti Nemuno pakrantę ir įrengti prieplauką. „Kauną ir Kauno rajoną turėtų jungti ne tik laivų maršrutai, bet ir dviračių takai. Investavę į infrastruktūrą galėtume sukurti patrauklų Vidurio Nemuno turizmo žiedą“, – teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Laive „Tolstojus“ telpa 100 žmonių, planuojama, kad jis plauks sekmadieniais. Gegužės 19 dieną numatytas pirmasis reisas. Šiemet maršrutui iš Kauno rajono savivaldybės biudžeto skirta 30 tūkst. litų, todėl keleiviai už bilietus mokės ne visą kainą. Šį maršrutą nuo 2010 metų taip pat remia ir Kauno miesto savivaldybė. Kelionė laivu į Kulautuvą suaugusiesiems kainuos 21 litą, 8-12 metų vaikams – 12 Lt., neįgaliesiems – 15 Lt, o vaikai iki 7 metų plauks nemokamai. Bilietus bus galima užsisakyti Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro interneto svetainėje www.turizmo-info.lt Praėjusią vasarą laivas „Tolstojus“ į pakaunės miestelius plaukė 13 kartų ir gabeno apie 1200 keleivių.

Šaltinis: Balsas.lt

The post Zapyškį ir Kulautuvą bus galima pasiekti laivu appeared first on Zapyškio seniūnija.