Aitvarų festivalyje – veiklos visai šeimai

Paskutinį gegužės šeštadienį – 27 d. nuo 14 val. visi kviečiami susitikti tarp žemės ir dangaus. Dangaus skliautus užpildys aitvarai, o Nemuno pakrantės žemę – visuomet laukiami festivalio gerbėjai, svečiai ir garsiausi šalies atlikėjai. Kaip ir kasmet festivalyje visi bus kviečiami dalyvauti įvairiose edukacijose, kūrybinėse dirbtuvėse bei prisijungti prie bendruomeninio 65 kv. m. dydžio aitvaro gamybos.

Šiais metais festivalio organizatoriai pabrėžia, kad aitvarų šventė, kaip ir dangaus erdvė – neturi ribų. ,,Daugelis festivalio gerbėjų pamini, jog nedrįsta dalyvauti varžybose dėl to, kad neturi aitvaro ar patirties aitvarų sklandyme, todėl šiais metais stengiamės garsiau kalbėti apie renginio betarpiškumą ir pabrėžti, jog laukiame visų, o galimybės dalyvauti varžybose, festivalio veiklose yra vienodos tiek aitvarus turintiems, tiek jo pasigaminti nespėjusiems – renginio dalyviai galės tai padaryti viso festivalio metu veikiančiose dirbtuvėse,“ – apie festivalio veiklas pasakoja Kauno rajono Ežerėlio kultūros centro režisierė Guoda Andriuškevičiūtė.

Aitvarų varžybos – aštuonioliktus metus nelaužoma tradicija

Aitvarų festivalis per daugelį gyvavimo metų sukūrė ne vieną tradiciją, tačiau nelaužoma yra viena – aitvarų varžybos. Smagiausia tai, jog šioje veikloje gali dalyvauti visi: ir šį sportą išmanantys, ir pradedantieji aitvarų pilotai. Varžybų vyriausiojo teisėjo Jono Kriščiūno teigimu, aitvarų varžybų dalyviai festivalyje susikuria savo atskirą renginį, kuris pritraukia minias žiūrovų. Šiais metais varžybų metu pamatysime išties neeilinių dangaus kūnų, o keli jų bus gražiausio aitvaro konkurso dalyviai, sukurti iki festivalio vykusių dirbtuvių metu, o renginio dieną bus apdovanotas žiūrovų balsais socialinėse medijose išrinkto aitvaro autorius.

Aitvarų varžybų dalyviai kasmet varžosi dėl trijų prizinių vietų bei dalyvauja laimingiausio aitvaro loterijoje. Varžybų 1-3 vietų nugalėtojai apdovanojami rankų darbo prizais, kuriuos  kelis metus iš eilės būtent šiai progai kuria stiklo menininkė Valda Verikaitė ir aitvarų meistras Tadas Surkys. Pirmos vietos nugalėtojui atiteks ,,Laisvalaikio dovanų” įsteigtas prizas – galimybė išbandyti oro pramogas oro balionu. Jau tradicija tapusios laimingiausio aitvaro loterijos nugalėtojui, išrinktam burtų keliu, bus įteiktos festivalio rėmėjų „Vėjo brolių“ dovanos – aitvarai ir unikalūs prizai.

Tarptautinėje aitvarų sostinėje – tarptautinė ir programa

Festivalio didžiojoje scenoje šiais metais pasirodys ir naujieji žiūrovų numylėtiniai, ir tikri scenos grandai: programos muzikinę dalį pradės muzikinė grupė ,,Jauti“, 2022 metais pripažinta geriausia metų roko grupe „M.A.M.A.“ muzikos apdovanojimuose. Artėjant vakaro kulminacijai, savo muzika iki dangaus pakylės ,,Vandenynais“ visą Lietuvą užbūręs žymusis atlikėjas Linas Adomaitis su ritmo grupe.

Praeitais metais festivalis buvo tapęs „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ trilogijos dalimi su svečių iš Prancūzijos šviesos ir oro instaliacija, o šiemet aitvarai bus  skraidinami kartu su Kauno rajoną pamilusiu italų šiuolaikinio cirko režisieriumi Roberto Magro ir jo artistų trupe. Gegužės 27 dieną prasidės mitologinio lietuviško aitvaro istorija, kurią paskutinę festivalio valandą į griausmingą šou sujungs R. Magro, aitvarų festivalio pievą paversdamas cirko arena. Specialiai festivaliui kuriamas cirko šou „Circo Aquilone“ („Aitvarų cirkas“, pasakojantis istoriją apie mažą mergaitę ir aitvarą) taps šių metų aitvarų šventės kulminacija. Šou artistų komanda – neeilinė, ją sudaro net 14 žmonių, atvyksiančių į Lietuvą iš įvairiausių pasaulio vietų: Italijos, Estijos, Vokietijos, Prancūzijos. Nemažą dalį komandos sudaro ir Lietuvos kūrėjai: gerai šokio pasaulyje pažįstama Agnietė Lisičkinaitė, aktorius, šokėjas, akrobatas Džiugas Kunsmanas, šou muziką kuria ir festivalio dieną ją atliks Motiejus ir Benediktas Bazarai. Organizatoriai pažada, kad šio įspūdingo reginio metu visų laukia ne viena staigmena.

Aitvarų festivalis vyks nuostabios gamtos apsuptyje, o siekiant ją išsaugoti, organizatoriai kviečia į festivalį vykti alternatyviais būdais: plaukti laivu, keliauti dviračiu, rinktis viešąjį transportą. Festivaliui pasibaigus, nuo 22.30 val., visi žiūrovai bus kviečiami vakarą pratęsti šalia esančioje senojoje žemkasėje „Nemuno 7“, virtusioje kultūros erdve, kur vyks jos sezono atidarymas.

Festivalį organizuoja: Kauno rajono Ežerėlio kultūros centras.

Festivalį finansuoja: Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės.

Festivalį remia: Prekybos centras ,,Savas“, UAB ,,Vėjo broliai“, UAB ,,Druskininkų Rasa“, UAB ,,Mantinga“, traškučiai „CHAZZ“ (UAB ,,Gusania“), UAB „Baltic Sticks“, UAB ,,Laisvalaikio dovanos“, UAB ,,Erelita“.

Informaciniai rėmėjai: dienraštis „Kauno diena“, UAB ,,Eurispauda“, radijo stotis „EXTRA FM“, radijo stotis „KELYJE“.

The post Tarptautinis aitvarų festivalis Zapyškyje – ir žiūrovui, ir dalyviui appeared first on Zapyškio seniūnija.

The post Zapyškio miestelio kalėdinės eglutės įžiebimas appeared first on Zapyškio seniūnija.

Gaivi vandens vėsa, besikeičiantys pakrančių vaizdai ir kitoks, neįprastas žvilgsnis į žinomas pakrančių vietoves. Vasarą tai skatina keliauti laivais.

Vilioja Kadagių slėnis

Viena didžiausių naujienų šį turizmo sezoną pakaunėje – laivybos maršrutas iš Kauno marių prieplaukos į Kadagių slėnį ir atgal. Laivas „Algirdas“, esant daugiau keleivių – ir laivas „Nemunas“, iš Kauno marių prieplaukos Kadagių slėnio link kiekvieną šeštadienį pajuda 10 val. Laivui skrodžiant marių vandenį, keliaujantieji klausosi Kauno marių regioninio parko darbuotojų pasakojimų apie nuskendusius kaimus, marių ir jų pakrančių gamtos turtus.

Valandos trukmės pasivaikščiojimas Kadagių slėnyje, kvėpuojant čia augančių tūkstančių kadagių išvalytu oru, einant gražiausiu pažintiniu taku Lietuvoje, ir keleiviai suka atgal.

„Kelionė labai patiko. Plaukiau į Kadagių slėnį ne tik dėl to, kad tai yra naujas maršrutas, bet ir dėl to, kad jis nėra pernelyg ilgas. Ieškojau plaukimo, kuris būtų tinkamas keliauti su leliuku“, – išlipusi iš laivo pasakojo jauna mama Evelina Čiurlionė, į 4,5 val. trukmės kelionę leidusis kartu su trijų mėnesių dukryte Elija.

Kauno marių prieplaukoje prisišvartavusio laivo keleivių būryje išsiskyrė aukštas liesas vyriškis su akiniais ir kepure nuo saulės, nuolatos bendraujantis su bendrakeleiviais. „Kadagių slėnis – labai gražus. Iki šiol nebuvau jame lankęsis. Aš neturiu automobilio, o viešuoju transportu abejoju, ar galima jį pasiekti. Aš – netipiškas keleivis. Leidžiuosi į tokias keliones tam, kad geriau suprasčiau jūsų Lietuvą, – šypsojosi iš JAV į Lietuvą atsikraustęs gyventi psichologas Vytas Stoškus. – Keliaudamas bendrauju su įvairiais žmonėmis, dažniausiai – jaunimu. Tai padeda man įlįsti į jų protą. Bendrauju ne tik su lietuviais. Štai šiandien kartu plaukė keturios merginos iš Ispanijos ir du vyriškiai iš Alžyro. Su jais man taip pat buvo labai įdomu pabendrauti.“

Iš kajutės nusileido laivo kapitonas Rimantas Mažukna. „Mūsų maršrutai populiarūs: plukdome ir į Rumšiškes, į Birštoną. Keleivių netrūksta, ypač tais atvejais, kai geras oras. Kadangi buvo didelis žmonių srautas, į Kadagių slėnį šiandien leidome du laivus. Laivą „Algirdas“ šiandien veda sūnus Robertas“, – užsiminė kapitonas.

Jis patikino, kad nors abu laivai pastatyti seniai, bet yra patikimi, šaltuoju metų laiku remontuojami. „Prisimenu, kaip Sankt Peterburge pastatytas „Nemunas“ 1960 m., dar iki galutinai pastatant Kauno hidroelektrinę (HE), atplaukė čia, kur dabar Kauno marios. Peterbugiečiai turėjo paspartinti laivo statybą, kad laivas atplauktų iki užtvenkiant Nemuną. Atidarant Kauno HE, šiuo laivu plaukė visa elektrinės priėmimo komisija ir Lietuvos komunistų partijos pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus“, – prisiminęs senus laikus, šyptelėjo R.Mažukna.

„Mums jau gal ir pailsėti daugiau norėtųsi, bet žmonės sako: norime plaukti. Todėl vis dar plukdome“, – prisipažino kapitono žmona Aldona Mažuknienė, atliekanti dispečerės, ir, pasak jos, visus kitus laive reikalingus darbus.

Sujungė Nemuno krantus

Kita naujovė ant vandens – iš Zapyškio į Kulautuvą ir atgal keliantis nedidelis laivas „Vytis“. Šaltą penktadienio popietę su fotografu plaukdami „Vytimi“, buvome vieninteliai keleiviai. Prieš mus iš Kulautuvos į Zapyškį su dviračiais persikėlę Gintaras Mackevičius su dešimtmečiu sūnumi Justu sakėsi tądien buvę pirmieji kelto keleiviai. „Minsime ratą – pro Zapyškį, Kačerginę, Marvelę, Kauno senamiestį, Vilijampolę ir pro Raudondvarį grįšime namo į Kulautuvą“, – sakė kulautuviškis. Pasak jo, numinti per 30 km nebūsiąs labai didelis išbandymas, nes jiedu su sūnumi kasdien važiuoja dviračiais į Raudondvarį ir atgal. „Čia išeis ne ką daugiau, o kitu krantu važiuoti įdomiau – nereikės tuo pačiu keliu grįžti“, – pranašumą pabrėžė pašnekovas.

Kelionė iš vienos Nemuno pusės į kitą „Vytimi“ pasroviui trunka 8 minutes, prieš srovę – 12 minučių.

Dvylika keleivių, šešis iš jų su dviračiais galintis kelti nedidelis laivelis penktadieniais pirmyn ir atgal plaukia šešis, savaitgaliais – septynis kartus. Pirmasis reisas iš Zapyškio penktadieniais 11.30 val., savaitgaliais – 10 val., paskutinis – 19 val. Iš Kulautuvos pusės laivas paskutinį kartą išplaukia 19.30, nakčiai švartuojasi Zapyškio pusėje.

Pagrindinis keleivių srautas „Vytimi“ keliasi savaitgaliais. „Jei oras geras, būna, kad visų ir nesitalpiname. Buvo situacijų, kai galėjome paimti tik dalį iš kartu dviračiais keliaujančios kompanijos. Tada neplaukė visi – nenorėjo atsiskirti. Juk į tą patį krantą sugrįžtame tik po valandos“, – prisiminė „Vyties“ kapitonas Romualdas Kairys.

12 km nuo Zapyškio žemyn upe, ties Vilkija per Nemuną kelia kitas keltas „Vilkynė“. Kol nestartavo „Vytis“, „Vilkynė“ buvo vienintelis per Nemuną keliantis keltas. „Mes su „Vilkyne“ ne konkurentai, mes – draugai. Mes juk automobilių nekeliame“, – skirtumą pabrėžė „Vyties“ motoristas-kasininkas Aleksandras Makūnas.

Plukdys į Vilkiją

Dar viena šio sezono naujovė – eksperimentiniai plaukimai laivu „Tolstojus“ į Vilkiją. Juos organizuoja mažoji bendrija „Nemuno turas“. Panašiai kaip į Birštoną, čia bus plukdoma į vieną pusę. „Tokiems plaukimams iš karto organizuojame dvi keleivių grupes. Viena grupė prieplaukoje prie Vytauto Didžiojo bažnyčios su gidu sėda į laivą ir plaukia. Vilkijoje jų laukia ekskursija po šį išskirtinės istorijos miestelį. Po ekskursijos, grupė į laivą nebegrįžta: keliasi į kitą Nemuno pusę keltu „Vilkynė“, – pasakojo „Nemuno turo“ projektų vadovas Mindaugas Žiedelis. – Šiame krante jų laukia autobusas. Juo grįždami į Kauną, keleiviai aplanko senąją gotikinę Zapyškio bažnyčią, pasivaikščioja kurortine teritorija tapusioje Kačerginėje, čia aplanko pušų apsuptą Šv.Onos koplyčią ir parvažiuoja į Kauną. Kita grupė – atvirkščiai: kelionę pradėjusi autobusu, iš pradžių aplankiusi Kačerginę, Zapyškį, persikėlusi keltu ir apžiūrėjusi Vilkiją, čia sėda į laivą ir parplaukia į Kauno prieplauką.“

Laivais keliauti verta – taip net ir gerai žinomas vietoves pamatai nauju žvilgsniu.

Planuojama, kad kelionė truks šešias valandas. Šalia kelių užsakomųjų reisų, šiemet organizuojami du eksperimentiniai plaukimai į Vilkiją – liepos 15 ir rugpjūčio 26 d. „Reikia prisijaukinti klientus, – paaiškino M.Žiedelis. – Panašiai buvo su maršrutu Kauno marios–Birštonas. Jis susiformavo per ketverius metus. Pirmaisiais metais plukdėme tik keturis reisus, kitais – dvylika, devyniolika, o šiemet plukdysime kiekvieną vasaros savaitgalį, ir bilietų birželio mėnesiui jau nebeturime.“

Paklaustas, kodėl plukdyti keleivių į vieną įdomiausių pakaunėje miestelių Vilkiją nesiimta anksčiau, pašnekovas atsakė nenorėjęs rizikuoti. „Sunku bendradarbiauti su valstybinėmis įstaigomis, nes jos nelanksčios. Vidaus vandens kelių direkcija nuomoja tik laivą, o jei patiri nuostolių, juos turi pasidengti pats. Kauno mariose – paprasčiau: ten ir pelną, ir nuostolius dalijamės su R.Mažuknos įmone, o čia viskas gula ant mūsų vienų pečių – jokių dotacijų negauname“, – užsiminė pašnekovas.

Įprastais maršrutais – iš prieplaukos prie Vytauto bažnyčios į Kulautuvą ir Raudondvarį – savaitgaliais plukdo laivai „Tolstojus“ ir „Kaunas“. Atplaukusiųjų Kulautuvoje lauks įdomūs pasakojimai apie šį tarpukariu klestėjusį kurortą, Raudondvario dvare keliauninkus pasitiks grafienė Rozalija arba jos kameristė Felicija, praskleidžiančios dvaro paslapčių šydą.

„Plaukimas savaime yra atrakcija, pramoga. Nuo vandens atsiveria labai gražūs pakaunės gamtos vaizdai. Pavyzdžiui, atplaukus Nevėžiu į Raudondvarį, išlipus iš laivo, keliauninkai gali pamatyti neįprastą Raudondvario dvaro vaizdą – tokį, kokio nepamatysi keliaujant automobiliu. Apskritai laivais keliauti verta – taip net ir gerai žinomas vietoves pamatai nauju žvilgsniu“, – plaukti kvietė Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Aistė Sinkevičienė.

Šaltinis: „Kauno diena“

The post Nuo vandens atsiveria kitokie pakaunės vaizdai appeared first on Zapyškio seniūnija.

• Schema skirta parsisiuntimui (didelės raiškos, 55Mb).

  (norėdami parsisiųsti, spauskite dešinį pelės klavišą ir "Save As"...)

The post Zapyškio turizmo schema appeared first on Zapyškio seniūnija.

Zapyškio ekologinis-geologinis tako schema

1. Zapyškio viršutinis šlaitas.
2. A.Vištelio-Višteliausko medžio skulbtūra.
3. Šaltinėlis.
4. Zapyškio vidurinioji šlaito dalis buv.senas siaurasis geležinkeliukas.
5. Nemuno žemutinio slėnio geografinis pjūvis-gręžinys nr.1.XVIa. sena Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia (archt. Paminklas).
6. Šlaito šaltiniai.Sapiegos dvaro liepų alėja.
7. Upelis Lygaikupis kabantis beždžionių tiltas.
8. Nemuno aukštutinio slėnio geologinis-techloginis pjūvis giluminis gręžinys nr.2.
9. Riedulys-paminklas užrašas “Zapyškio mokyklai 300 metų”.
10. Riedulys-Vinco Kudirkos akmuo.

Paminklas A Vištelui-Višteliauskui

Šaltinėlis

Senojo geležinkelio šlaito takas

Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia

Zapyškio mokyklos 300-mečio jubiliejaus akmuo

Vinco Kudirkos akmuo

• Geologinio tako aprašas

The post Zapyškio ekologinis-geologinis takas appeared first on Zapyškio seniūnija.